Kiek santaupų turėti po ranka, o kiek laikyti taupomajame indėlyje?

Kaupti santaupas svarbu, bet ne mažiau svarbu nuspręsti, kur jas laikyti. Visų pinigų laikymas kasdienėje sąskaitoje užtikrina, kad jie bus lengvai pasiekiami, bet ilgiau nenaudojama santaupų dalis galėtų būti įdarbinta ir uždirbti palūkanas. Kita vertus, visų santaupų nereikėtų laikyti ten, iš kur prireikus jas atsiimti būtų sudėtingiau.

Praktiškas sprendimas yra santaupas paskirstyti pagal jų paskirtį: viena dalis gali sudaryti lengvai pasiekiamą finansinę pagalvę, skirtą nenumatytoms situacijoms, o pinigai, kurių artimiausiu metu neprireiks, gali būti laikomi taupomajame indėlyje ir uždirbti palūkanas. Toks santaupų paskirstymas padeda suderinti du tikslus: finansinį saugumą šiandien ir efektyvesnį sukauptų pinigų panaudojimą ateičiai.

Kiek santaupų reikėtų turėti lengvai pasiekiamų?

Lengvai pasiekiamų santaupų turėtų pakakti pagrindinėms išlaidoms padengti, jei netikėtai sumažėtų ar kuriam laikui visai nutrūktų pajamos. Ši pinigų dalis vadinama finansine pagalve ir yra skirta ne planuotiems pirkiniams, o nenumatytoms gyvenimo situacijoms.

Finansinės pagalvės dydį tikslingiau skaičiuoti pagal būtinąsias mėnesio išlaidas, o ne gaunamą atlyginimą. Į jas galima įtraukti būsto išlaidas, maistą, transportą, paskolų įmokas, draudimą, vaistus bei kitus būtinus mokėjimus. Taip galima aiškiau suprasti, kiek pinigų iš tiesų reikėtų norint tam tikrą laiką išlaikyti įprastą finansinį stabilumą.

Vienos visiems tinkamos santaupų sumos nėra. Reikalingo rezervo dydis priklauso nuo pajamų stabilumo, šeimos situacijos, turimų įsipareigojimų ir kitų aplinkybių. Svarbiausia, kad ši santaupų dalis būtų pasiekiama greitai, pavyzdžiui, netikėtai sugedus automobiliui, prireikus skubaus būsto remonto ar laikinai netekus dalies pajamų.

Kada verta turėti didesnę finansinę pagalvę?

Didesnis lengvai pasiekiamas rezervas gali būti svarbus, kai pajamos nėra vienodai prognozuojamos kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, individualiai dirbančio žmogaus finansinė situacija gali skirtis nuo stabilų atlyginimą gaunančio darbuotojo.

Apie didesnę finansinę pagalvę verta pagalvoti, jei:

• Pajamos yra nepastovios arba priklauso nuo sezono;
• Dirbate savarankiškai ar vykdote individualią veiklą;
• Šeima daugiausia priklauso nuo vieno pajamų šaltinio;
• Turite didesnių paskolų ar kitų reguliarių finansinių įsipareigojimų;
• Numatomos didesnės sveikatos, šeimos ar kitos būtinos išlaidos.

Tokiais atvejais didesnis rezervas suteikia daugiau laiko prisitaikyti prie pajamų pokyčių ir padeda išvengti būtinybės netikėtas išlaidas finansuoti skolinantis.

Kodėl visų santaupų nereikėtų laikyti einamojoje sąskaitoje?

Einamoji sąskaita pirmiausia skirta kasdieniams atsiskaitymams ir pinigams, kurių gali prireikti bet kuriuo metu, bet joje laikyti visas ilgiau nenaudojamas santaupas nebūtinai yra efektyvu. Jei už sąskaitoje esančius pinigus negaunama palūkanų, infliacija ilgainiui mažina jų perkamąją galią, todėl už tą pačią sumą ateityje galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.

Dėl to verta atskirti kasdienėms išlaidoms bei nenumatytiems atvejams skirtą rezervą nuo santaupų, kurių artimiausiu metu neprireiks. Pastaroji dalis gali būti laikoma priemonėse, leidžiančiose už santaupas gauti palūkanų.

Atskyrimas turi ir praktinį privalumą. Kai visos santaupos yra šalia kasdien naudojamų pinigų, jas paprasčiau neplanuotai išleisti. Atskira taupymui skirta vieta padeda aiškiau matyti sukauptą sumą, laikytis finansinių tikslų ir sumažinti impulsyvių pirkinių tikimybę.

Kiek santaupų verta laikyti taupomajame indėlyje?

Vienos taisyklės, kokią santaupų dalį reikėtų laikyti taupomajame indėlyje, nėra. Tinkamą sumą geriau nustatyti ne pagal universalų procentą, o pagal savo finansinius poreikius. Tam galima vadovautis paprasta seka: visos santaupos – būtinasis finansinis rezervas – artimiausiems pirkiniams reikalingos lėšos – ilgesniam laikui liekanti santaupų dalis.

Sprendžiant, kokią sumą skirti taupomajam indėliui, reikėtų įvertinti:

• Būtinąsias mėnesio išlaidas;
• Pajamų stabilumą ir galimus jų svyravimus;
• Artimiausiu metu planuojamus didesnius pirkinius;
• Paskolas bei kitus reguliarius finansinius įsipareigojimus;
• Laikotarpį, kuriam galite atidėti santaupas.

Pavyzdžiui, žmogus turi 10 000 Eur santaupų. Įvertinęs savo išlaidas jis nusprendžia 4 000 Eur palikti kaip lengvai pasiekiamą finansinę pagalvę, o dar 1 000 Eur numato artėjančioms išlaidoms. Likusius 5 000 Eur, kurių artimiausiu metu neprireiks, galima svarstyti laikyti taupomajame indėlyje ir už juos gauti palūkanas.

Tai tik iliustracinis pavyzdys, o ne universali rekomendacija. Kitam žmogui, priklausomai nuo pajamų, išlaidų ir finansinių planų, tinkamas santaupų paskirstymas gali būti visiškai kitoks.

Kas yra taupomasis indėlis ir kuo jis skiriasi nuo pinigų laikymo sąskaitoje?

Taupomasis indėlis – tai taupymo priemonė, leidžianti laikyti sukauptas lėšas atskirai nuo kasdieniams atsiskaitymams skirtų pinigų ir už jas gauti palūkanų. Tai gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, kurie nori santaupas įdarbinti, bet kartu išsaugoti daugiau lankstumo.

Paprastoje einamojoje sąskaitoje laikomi pinigai pirmiausia skirti atsiskaitymams: sąskaitoms apmokėti, pirkiniams ir kitoms kasdienėms išlaidoms. Taupomajame indėlyje laikomoms lėšoms skaičiuojamos sutartyje nustatytos palūkanos, todėl pinigai ne tik kaupiami, bet ir generuoja papildomą grąžą.

Nuo klasikinio terminuotojo indėlio taupomasis indėlis pirmiausia skiriasi lankstumu. Priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų, jį galima papildyti ir tam tikromis sąlygomis išsiimti dalį sukauptų pinigų. Galimybė reguliariai papildyti indėlį ypač patogi taupantiems nuosekliai, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį atidedant nustatytą atlyginimo dalį.

Kada taupomasis indėlis gali būti tinkamas pasirinkimas?

Taupomasis indėlis gali būti tinkamas tuomet, kai pinigų nereikia kasdienėms išlaidoms ar nenumatytiems atvejams, bet juos norima kaupti konkrečiam ateities tikslui. Kitaip tariant, finansinė pagalvė turėtų būti lengvai pasiekiama, o santaupų dalį, kurios greičiausiai neprireiks rytoj, galima įdarbinti.

Taupomąjį indėlį galima pasitelkti kaupiant:

• Pradiniam būsto įnašui;
• Būsto remontui ar įrengimui;
• Automobiliui;
• Studijoms ar kitoms didesnėms išlaidoms;
• Planuojamam šeimos pirkiniui;
• Finansiniam verslo rezervui.

Pastarasis variantas aktualus ir juridiniams asmenims. Esminis principas išlieka tas pats: prieš atidedant pinigus ilgesniam laikotarpiui verta pasirūpinti, kad sąskaitoje liktų pakankamas rezervas kasdienėms ir netikėtoms išlaidoms.

Ką svarbu įvertinti renkantis taupomąjį indėlį?

Renkantis taupomąjį indėlį reikėtų vertinti ne tik siūlomą palūkanų normą – ne mažiau svarbu suprasti, kiek lankstumo turėsite naudodami savo santaupas ir kokios sąlygos būtų taikomos pasikeitus finansiniams planams.

Pirmiausia palyginkite metines palūkanas ir pasidomėkite, ar jos išlieka pastovios visą sutarties laikotarpį. Taip pat įvertinkite minimalų pradinį įnašą ir indėlio terminą. Jei planuojate taupyti reguliariai, svarbi galimybė indėlį papildyti, o jei pinigų gali prireikti anksčiau, atkreipkite dėmesį į dalinio lėšų išėmimo taisykles.

Prieš sudarant sutartį reikėtų išsiaiškinti ir jos nutraukimo pasekmes. Ankstyvas pinigų atsiėmimas gali reikšti dalies sukauptų palūkanų praradimą. Galiausiai svarbu pasidomėti indėlių draudimu ir jo sąlygomis.

Taigi, tinkamas taupomasis indėlis turėtų derinti tris dalykus: patrauklią grąžą, prieinamą terminą ir jūsų poreikius atitinkantį santaupų lankstumą.

Kaip veikia Šeimos Kredito Unijos taupomasis indėlis?

Šeimos Kredito Unijos taupomąjį indėlį galima pradėti nuo 200 Eur, o santaupoms taikomos 3 proc. metinės palūkanos. Jos kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos nuo kintamos indėlio sąskaitoje esančios sumos, o nustatyta palūkanų norma nekinta visą sutarties laikotarpį. Indėlio terminą galima pasirinkti nuo 1 iki 24 mėnesių.

Taupyti galima palaipsniui: indėlį leidžiama bet kada papildyti grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu. Prireikus dalies santaupų, galima išsiimti iki 90 proc. indėlio sumos, bet ne daugiau kaip du kartus per mėnesį. Taigi nebūtina nutraukti visos sutarties vien dėl netikėtai atsiradusio finansinio poreikio.

Vis dėlto lankstumą svarbu planuoti atsakingai. Nutraukus taupomojo indėlio sutartį, prarandamos už paskutinius šešis mėnesius priskaičiuotos palūkanos. Sutartį gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, todėl toks taupymo būdas gali būti aktualus ir šeimos santaupoms, ir verslo rezervui.

Santaupų paskirstymo pavyzdys: kaip rasti balansą?

Įsivaizduokime šeimą, sukaupusią 15 000 Eur santaupų ir būtiniausioms išlaidoms kas mėnesį skiriančią apie 1 800 Eur. Pirmiausia šeima įvertina, kokio dydžio lengvai pasiekiamas rezervas jai suteiktų pakankamą finansinį saugumą netikėto pajamų sumažėjimo atveju. Tuomet atskiriama suma artimiausiems planuojamiems pirkiniams ar išlaidoms, pavyzdžiui, automobilio remontui ar atostogoms. Tik po to sprendžiama, kokia likusių santaupų dalis artimiausiu metu nebus reikalinga ir galėtų būti laikoma taupomajame indėlyje.

Svarbiausia ne pritaikyti vieną procentinę taisyklę, o eiti nuosekliai: finansinė pagalvė – artimiausi poreikiai – ilgesniam laikui atidedamos santaupos. Tai hipotetinis pavyzdys, todėl kiekvienos šeimos tinkamas santykis priklausys nuo jos pajamų, įsipareigojimų ir planų.

Kur laikyti santaupas: svarbiausia ne viena suma, o tinkamas balansas

Universalaus atsakymo, kiek pinigų laikyti sąskaitoje, o kiek taupomajame indėlyje, nėra. Svarbiausia santaupas paskirstyti pagal jų paskirtį ir laiką, kada jų gali prireikti:

• Kasdienėms ir netikėtoms išlaidoms turėkite lengvai pasiekiamą finansinį rezervą;
• Artimiausiems tikslams skirtoms santaupoms išsaugokite pakankamą lankstumą;
• Ilgiau nenaudojamą santaupų dalį galima įdarbinti, kad ji uždirbtų palūkanas.

Tokiu atveju Šeimos Kredito Unijos taupomasis indėlis gali būti vienas iš būdų atskirti ilgesniam laikui kaupiamas santaupas nuo kasdienių pinigų ir kartu už jas gauti palūkanų.