Proginės monetos

Kolekcinių ir proginių monetų kelias nuo idėjos iki naujos tviskančios monetos jūsų kolekcijoje – gana ilgas. Sužinokite, koks jis!

Pirmasis žingsnis – pasirenkama monetos tema.
Pirmiausia pasirenkama monetos tema – kam bus skirta nauja kolekcinė ar proginė moneta.
Rengdamas kolekcinių ir proginių monetų išleidimo planus Lietuvos bankas atsižvelgia į visuomenės, numizmatų, valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus. Gautus pasiūlymus svarsto Monetų kūrimo komisija. Joje dirba ne tik Lietuvos banko ir Lietuvos monetų kalyklos specialistai, bet kaip ekspertai kviečiami ir istorikai, dailininkai, skulptoriai, grafikai, heraldikos žinovai. Monetų kūrimo komisijos sudarytus monetų išleidimo planus tvirtina Lietuvos banko valdyba. Plane numatomos ne tik monetų temos, bet ir jų parametrai: metalas, svoris, diametras bei tiražas. Planas kuriamas keleriems metams į priekį.

Antrasis žingsnis – grafinio monetos projekto konkursas.
Patvirtinus naujosios monetos technines charakteristikas ir apsisprendus dėl privalomųjų dizaino elementų, skelbiamas konkursas jos grafiniam projektui (kai kada – tik idėjai ar eskizui) sukurti. Viešo ir atviro konkurso metu dailininkai ir skulptoriai gali pateikti savo vizijas: koks vaizdas geriausiai ir meniškiausiai įprasmintų konkrečią monetos temą. Kiekvieną darbą vertina Monetų kūrimo komisija, skirdama jam balus, taip išrenkamas geriausias projektas.

Trečiasis žingsnis – gipsinio monetos modelio kūrimas.
Pagal išrinktą geriausią grafinį projektą kuriamas gipsinis monetos modelis. Skulptorius grafinį piešinį paverčia reljefiniu gipsiniu modeliu, kuriame atkartojamos ne tik grafinio projekto dizaino detalės – modelis yra praturtinamas ir naujais meniniais potėpiais, kuriuos galima atlikti dėl skulptūrinės technikos ypatumų. Vietoje gipsinio modelio kartais kuriamas skaitmeninis reljefas (tai – monetos grafinio projekto virtualus reljefas skaitmeniniu formatu, atitinkantis techninius monetų kalybos reikalavimus).

Ketvirtasis žingsnis – kaldinamas monetos etalonas.
Monetų kūrimo komisijai patvirtinus monetos gipsinį modelį, jis keliauja į Lietuvos monetų kalyklą. Čia nukaldinamas monetos etalonas – pavyzdys, atitinkantis nustatytas technines monetos specifikacijas ir gipsinį modelį arba skaitmeninį reljefą. Etaloną įvertina Monetų kūrimo komisija, o patvirtina Lietuvos banko valdyba, kartu nustatydama ir konkrečią monetos išleidimo datą. Nukaldintas etalonas saugomas Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Etaloninė moneta neįskaitoma į bendrą monetų tiražą, ji niekada neišleidžiama į apyvartą.

Penktasis žingsnis – monetų kaldinimas.
Suplanuotas monetų tiražas kaldinamas Lietuvos monetų kalykloje.

Šeštasis žingsnis – moneta išleidžiama į apyvartą.
Nustatytą dieną moneta išleidžiama į apyvartą, t. y. kolekcinę monetą nuo jos išleidimo dienos galima įsigyti Lietuvos banko kasose arba elektroninėje parduotuvėje, taip pat iš oficialių monetų platintojų. Itin populiarios ir mažesnio tiražo monetos gali būti išperkamos ir per kelias dienas. Proginės monetos platinamos kaip apyvartinės monetos – per Lietuvoje veikiančius komercinius bankus. Taip pat jų galima išsikeisti (ne daugiau kaip 50 vnt. per dieną) Lietuvos banko kasose.