Kodėl verta taupyti?

Vienas žymiausių JAV prezidentų –  Ronaldas Reiganas yra sakęs: „Pinigai negali nupirkti laimės, bet tai neabejotinai gali suteikti geresnės kokybės prisiminimus“. Gajus yra ir posakis – „Ne piniguose laimė, o jų kiekyje“. Tai ar tikrai verta taupyti? 

Dažnas mano, kad verta gyventi šia diena ir tikėtis, kad, anot šauniojo kareivio Šveiko, gyvenime „negali būti taip, kad kažkaip nebūtų“. Daugeliu atvejų, tikrai taip. Kažkaip bus. Bet ar taip, kaip mes norime? Taupyti pinigus – vienas didžiausių iššūkių. Didžioji dalis gyventojų neturi atsidėję pinigų nei netikėtoms išlaidoms, nei nelaimingiems atsitikimams.  

Taupymas ar vartojimas: kas – ką? 

Anekdotas: Vienas magnatas kompanijos apmokėtame vakarėlyje, kur „viskas apmokėta“ ir visi aplink tik valgo, geria, labai nustebo, kad vienas svečių, paklaustas, kodėl jis nieko nevalgo ir negeria, atsakė, kad valgo ir geria tik tada, kai to nori…. . „Na, tu visiškas gyvulys. Tik gyvuliai valgo ir geria tada, kai nori. Juk čia viskas apmokėta“ …. .  

Juk labai dažnai parduotuvėje perkame prekes ne todėl, kad mums jų reikia, bet kad nuolaidos didžiulės: „Juodieji penktadieniai“ („black fryday“), išpardavimai, „du ar trys už vieną“. Perkame, bet ar mums to tikrai reikia? Pilnos spintos tų pačių daiktų, kuriais, vargu, ar naudosimės. 

Įvadiniai „Rinkos ekonomikos“ vadovėliai teigia: Pasaulyje turimi resursai gerokai menkesni, nei žmonių norai. Ne veltui dar 1924 m. Pirmojo tarptautinio taupymo organizacijų kongreso, vykusio Milane, Italijoje, metu spalio 31-oji buvo paskelbta tarptautine taupymo diena. Tai buvo žinoma ir tarpukario Lietuvoje. Kiekvienais metais minint šią dieną pasirodydavo straipsniai apie taupymą.  

Dabar pasaulyje stiprėja minimalizmo tendencija, kai stengiamasi išsiversti tik su tokiais daiktais, kurių mums tikrai reikia. 

„Finansinė pagalvė“

Nuo pat vaikystės žinome, kad pinigus reikia taupyti. Pamename kiaules – taupykles ar kitus žaisliukus – arkliukus, dėžutes, katinėlius, meškučius, į kuriuos įmetus monetą, negalėtum taip lengvai jos išsitraukti. Juk smagu ilgą laiką „dėti pinigą prie pinigo“, kad po kurio laiko galėtum įsigyti savo išsvajotą daiktą?  

Nesigilinant į tolimesnius laikus, dar Tarpukario Lietuvoje jos gyventojai sugebėjo taupyti, ir antrojo Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio viduryje šalie bankuose buvo sukaupę nemažas sumas. Be abejo, tokia pati situacija buvo ir kitose šalyse. „Taupmenas didinti“ ragino besikuriančios Lietuvos valstybės institucijos. Tuometiniais laikais tarp visų taupymo motyvacijų buvo ir prastai tuo metu veikusi (taip buvo ir išsivysčiusiose šalyse) sveikatos bei socialinės apsaugos sistemos. Šalies gyventojams santaupos buvo reikalingos ne tiek didesniems nenumatytiems pirkiniams, kiek apmokėti už aukščiau minėtas paslaugas, kurias šiandien galime gauti iš valstybės.  

Neturiu galimybių susitaupyti

„Taupai, reiškia save išnaudoji, gyveni nepritekliuje, kažko sau neleidi“. „Gyvenu nuo algos iki algos. Neturiu iš ko taupyti“. Bet juk yra žmonių, kurie šiuo metu gauna kelis kartus didesnius atlyginimus, nei šalies vidurkis, bet irgi taip save „guodžia“. O situacija paprasta – nesekame savo išlaidų. Pradėti galima, pirmiausia, kad ir susidarydami asmeninį biudžetą. Ir jį privalu nuolat sekti. Dar viena bėda – kartais leidžiame pinigus, kurių neturime. Tai ne būtinai kredito kortelė. Yra atvejų, kai ji tikrai gelbsti, tačiau naudotis ja reikia racionaliai. O ir sutaupytus pinigus būtina leisti išmintingai.  

Turtingi gyventojai – turtinga valstybė

Nors dauguma Lietuvos gyventojų seniai nebelaiko santaupų kojinėse, vis dėlto kai kurie lietuviai dar prisibijo atsidaryti taupomąsias sąskaitas ar pasidėti indėlį. Lietuvos banko duomenimis 2024 m. kovo mėn. duomenimis, Lietuvos finansų įstaigose gyventojai laikė 21,2 mlrd. Eur indėlių, iš jų 17 mlrd. Eur – einamosiose sąskaitose. Per mėnesį terminuotųjų indėlių padaugėjo 235 mln. Eur (6,2 %), o einamųjų indėlių sumažėjo daugiau nei 150 mln. Eur. Iš viso terminuotieji indėliai kovo pabaigoje sudarė 4 mlrd. Eur, didžiausią jų dalį – 2,75 mlrd. Eur – sudarė indėliai iki metų trukmės. Jų per 2024 m. kovo mėn. padaugėjo 142 mln. Eur (5,5 %).  

Tuo tarpu Skandinavijos šalyse einamosiose sąskaitose gyventojai laiko tik labai nedideles sumas, o pagrinde lėšas laiko kaupiamosiose sąskaitose.  

Skaudžios pamokos

XX a. 3 deš. Lietuvoje sustiprėjus bankininkystei ir augant gyventojų pajamoms, vienas svarbiausių būdų taupyti buvo indėlių laikymas bankuose. Skirtingais metais padėtis buvo skirtinga, o kriziniais metais, kai indėliai imti atsiiminėti, ir labai prasta, visgi indėlininkų skaičius Lietuvoje gana stabiliai augo.  

1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvoje atsidarė net keliolika bankų, kurių didžiosios dalies jau ir pavadinimų nebeatsimename. O kiek pinigėlių žmonės per tą pirmą Nepriklausomybės dešimtmetį prarado? Dabar situacija kitokia. Lietuvos Bankas dabar atidžiai prižiūri finansines institucijas, indėliai apdrausti. Lietuvos finansininkai sėkmingai diegia užsienio patirtį. Tad pagrindinės rizikos yra tik geopolitinė situacija ir Valstybės institucijų priimami tinkami sprendimai bei jų tęstinumas.