Ką kredito unijos nutyli apie pajus

Kredito unijos, nepaisant ilgos gyvavimo istorijos, vis dar nėra labai populiarios, todėl daugumai žmonių nėra žinomos jų veiklos ypatybės, viena kurių yra privalomas pajaus įnešimas, kuris patvirtina nario dalyvavimą unijos veikloje. Tiems, kam kada nors teko turėti reikalų su kredito unijomis – neabejotinai teko susidurti ir su pajaus įnešimu į kredito unijos kapitalą. Šis tinklaraščio įrašas skirtas atsakyti į pagrindinius klausimus susijusius su unijų pajumi ir tuo, ką būtina apie tai žinoti.

PASTABA: Kredito unijų reglamentavimas yra užsitęsusių nuolatinių pokyčių stadijoje, todėl skaitant tinklaraščio straipsnį atkreipkite dėmesį į publikacijos datą.

Kas yra pajus?

LR kredito unijų įstatymas pajų apibrėžia taip:

„kredito unijos nario įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus“.

Išskiriami dviejų rūšių pajai – pagrindiniai ir papildomieji. Pagrindiniai pajai yra privalomi stojant į uniją. Minimalus papildomo pajaus dydis – 29 Eur (100 Lt). Papildomasis pajus paprastai susijęs su kreditavimu. Anksčiau, iki 2014-11-01, unijos galėjo išduoti nariui tik tokio dydžio paskolą, kuri būtų nedidesnė nei dešimteriopas nario turimas pajus unijoje. Pajus būdavo grąžinamas nariui padengus paskolą arba įskaitomas už paskutines paskolos įmokas, kai nario paskolos likutis tapdavo lygus nario turimam pajui.

Įstatymas pasikeitė ir nuo 2014-11-01 unijos išduodant paskolas neprivalo laikytis dešimteriopo nario pajaus rodiklio, tačiau daugelyje unijų ir toliau narių prašoma išsipirkti papildomus pajus norint pasiskolinti. Unijos savo nuožiūra gali nusistatyti skirtingas papildomo pajaus išpirkimo taisykles, o dažniausiai prašoma išpirkti 10-15 % pajų nuo norimos pasiskolinti sumos. Paprastai asmenys, siekiantys gauti paskolas nesunkiai sutinka su tokiomis unijų paskolų išdavimo taisyklėmis ir įneša reikalaujamas sumas į paskolą išduodančios unijos kapitalą.

Kam reikalingi pajai?

1. Narystė ir teisė naudotis unijos paslaugomis.
   Unijos gali teikti paslaugas tik savo nariams, o nariu gali būti asmuo, kuris yra išsipirkęs bent minimalų pajų – 29 Eur (100 Lt). Todėl, norint pradėti naudotis kredito unijos paslaugomis, yra būtina išsipirkti pajų. Tiesa, valiutos konvertavimo paslaugas unijos gali teikti ir tiems asmenims, kurie nėra unijos nariai.

1. Balsavimo teisė.
   Kredito unijose pajus suteikia balsavimo teisę. Unijos yra valdomos demokratiniu principu – nepriklausomai nuo turimų pajų kiekio, vienas fizinis asmuo turi tik vieną balsą visuotiniame unijos narių susirinkime, juridiniai asmenys balsavimo teisės neturi (nors gali turėti pajų).
2. Teisė kandidatuoti į pozicijas unijos valdymo organuose.
   Visi unijos nariai turi teisę pretenduoti į pozicijas unijos valdymo organuose – valdyboje, stebėtojų taryboje o taip pat ir į kredito komiteto narių pareigas.

1. Teisė gauti dividendus.
   Nors pagrindinis kredito unijų tikslas yra tenkinti savo narių poreikius, paprastai kredito unijos dividendų nemoka, apeliuodami į tai, jog nariai gauna ekonominę naudą naudodamiesi unijos paslaugomis geresnėmis sąlygomis, nei šalies komerciniuose bankuose.

1. Teisė gauti informaciją apie unijos veiklą, kiek tai nepažeidžia unijos verslo paslapčių.

Kodėl unijoms reikalingi pajai?

Vienas svarbiausių kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų yra kapitalo pakankamumo rodiklis. Šio rodiklio tikslas yra parodyti, kiek nuosavo turto turi kredito unija, palyginus su jos turtu, persvertu pagal riziką. Didžiausią kredito unijų turto dalį sudaro išduotos paskolos, o jų rizika galima apibrėžti kaip tikimybę, jog šios paskolos bus grąžintos nustatytomis sąlygomis. Kredito unijų nuosavybe laikomi jų rezervai, pelnas ir (… paradoksalu, bet…) pajai (tiek pagrindiniai, tiek ir papildomieji). Kaip galima pastebėti, iš visų kapitalo pakankamumo skaičiavime dalyvaujančių kintamųjų, pajų įtakoti (padidinti per trumpą laikotarpį) yra lengviausia.

Akivaizdu, jog galiojanti tvarka nėra efektyvi dėl kelių priežasčių:

1. nelogiška pajus prilyginti nuosavam unijos kapitalui dėl to, jog grąžinus paskolą papildomas pajus yra grąžinamas jį įnešusiam nariui, todėl toks nuosavas kapitalas yra netvarus;

1. unijos, turinčios probleminių paskolų (nekokybišką turtą) savo problemas laikinai gali maskuoti intensyviu augimu – didinant kreditavimo apimtis ir priiminėjant vis naujus papildomus pajus. Taip unijos gali laikinai atitikti kapitalo reikalavimus, tačiau toks sprendimas nėra panacėja, nes tik atitolina akistatą su egzistuojančia problema. Kaip žinia, greitas kredito įstaigų augimas retai gali būti tvarus. Siekiant maskuoti problemas padidėja unijos tolerancija kredito rizikai, o dėl nedidelių unijos administracinių pajėgumų, kurių našumas gali nebeatitikti krūvio, padidėja ir operacinė rizika. Kartu šie ir kiti veiksniai nustumia kredito unijas į ydingą uždarą nekokybiško augimo ratą (dažnai su liūdna baigtimi).

Šias unijų sektoriaus problemas jau pastebėjo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos specialistai. Yra žinoma, jog rengiami nauji teisės aktai ir tikėtina, kad galiojanti kapitalo pakankamumo vertinimo tvarka ilgai negalios ir ją pakeis naujos kapitalo skaičiavimo taisyklės.

Ką reikia žinoti perkant unijos pajus?

Finansinė rizika. Kaip jau minėjome, pajus yra vertybinis popierius. Pirmas dalykas, kurį reikia išanalizuoti prieš perkant bet kokios rūšies vertybinius popierius yra finansinė rizika, t. y. rizika neatgauti investuotų pinigų. Pajus nėra indėlis, todėl pajui netaikomas indėlių draudimas. Prisiminkime, jog yra dviejų rūšių pajai, kurių grąžinimo tvarka taip pat skirtinga, taigi:

• Pagrindiniai pajai grąžinami tik pasibaigus unijų finansiniams metams ir įvertinus unijos patirtus nuostolius. Jei unija patyrė nuostolių – šie nuostoliai privalo būti išskaičiuoti iš papildomų pajų, prieš juos grąžinant. 29 Eur – nėra baisi netektis, tačiau turint galvoje tai, kad privalomus pajus išsiperka visi indėlininkai, o indėlių palūkanos šiuo metu nėra aukštumose, 29 Eur dydžio nuostolis gali pradanginti visą iš indėlio gaunamą ekonominę naudą.
• Papildomi pajai. Pastarųjų grąžinimo taisyklės nustatomos kiekvienos unijos individualiai ir grąžinimas nėra mažinamas, atsižvelgiant į unijos nuostolius. Nežiūrint į tai, papildomas pajus gali būti prarastas pilna apimtimi tuo atveju, jei kredito unija bankrutuos.

Išpirkdami papildomą pajų, paskolos gavėjai prisiimą finansinę riziką, susijusią su kredito unijos veiklos stabilumu. Abipusės rizikos prisiėmimas – vienas pagrindinių šiuolaikinės Lietuvos kooperatinės bankininkystės bruožų. Kredito unija, išduodama paskolą prisiima paskolos gavėjo kredito riziką, paskolos gavėjas, išpirkdamas papildomą KU pajų prisiima jos veiklos riziką. Tokia rizikos forma nėra dažna. Dažniausiai asmenys, ieškantys galimybės pasiskolinti, neatsižvelgia į prisiimamą finansinę riziką ir nevertina unijos veiklos tęstinumo rizikos.

Pajaus ekonominė vertė ir investicinė grąža. Kaip jau kalbėjome, pajus yra vertybinis popierius. Dažniausiai pirkdami vertybinius popierius investuotojai tikisi finansinės grąžos. Unijų atveju, pajininkas gali tikėtis dividendų, tačiau praktika rodo, jog unijos dažniausiai dividendų nemoka. Kyla klausimas – kokia nauda nariui pirkti pajų? Dažnai viešoje erdvėje unijos teigia, jog ekonominę vertę savo nariams sukuria per teikiamas paslaugas, kurias teikia palankesnėmis sąlygomis, nei komerciniai bankai, pvz. moka aukštesnes palūkanas už indelius ar skolina palankesnėmis sąlygomis nei bankai. Iš to seka išvada – pajus yra vertybinis popierius, kurio ekonominė grąžą investuotojas gauna per unijos teikiamas finansines paslaugas. Gali kilti klausimas – kaip unijos gali teikti ekonominę vertę per kreditavimą, jei (dažniausiai) neskolina pigiau nei bankai? Atsakymas – galima teigti, jog unijos toleruoja kiek aukštesnį kredito rizikos lygį nei komerciniai bankai, o tai taip pat gali būti laikoma ekonominės vertės perdavimo forma. Be to unijos gali kurti vertę ir per kokybiškesnį paslaugų teikimą, pvz. greitesnį paskolos išdavimo procesą ir pan.

Įtaka paskolos kainai. Kaip jau buvo minėta, didesnius pajus paprastai išperka paskolų gavėjai, todėl svarbu paminėti, jog išperkamas pajus turi faktinę įtaką galutinei paskolos kainai ir ši įtaka neatsispindi BVKMN rodiklyje. Jei unija prieš išduodant paskolą reikalauja įnešti papildomą pajų – galimai paskolos gavėjui teks pasiskolinti didesnę sumą, nei būtų reikėję skolintis tuo atveju, jei pajaus įnešti nereikėtų. Todėl faktiškai tikroji paskolos kaina padidėja tokia santykine dalimi, kurią nuo paskolos sumos sudaro įnešamas pajus. Pvz. unija pateikia paskolos teikimo sąlygas: palūkanų norma 8,00 proc. ir 10 proc. pajus (paprastumo dėlei laikykime, jog kitų mokesčių nėra o į 10 proc. įsiskaičiuoja tiek pagrindinis, tiek ir papildomas pajai). Tokiu atveju tikroji paskolos kaina bus lygi 8,8 proc. (8,00 * 1,1).

Kaip įvertinti kredito unijos stabilumą prieš išperkant pajų?

Gaila, bet Lietuvos kredito unijos kol kas nėra viešai reitinguojamos, todėl vieno viešo supaprastinto rizikos rodiklio rasti nepavyks. Nežiūrint į tai, riziką įvertinti yra įmanoma keliais paprastais būdais:

• Pagrindinių veiklos rodiklių analizė. Lietuvos bankas periodiškai skelbia pagrindinius kredito unijų veiklos rodiklius ir unijų riziką ribojančių rodiklių atitikimą normatyvams. Šios informacijos pakanka, kad pasidaryti tam tikras išvadas.
• Unijos narystė Lietuvos Centrinėje kredito unijoje (LCKU). LCKU priklausančios unijos moka įmokas į stabilizacijos fondą, kurio lėšos gali būti panaudotos probleminėms LCKU narėms gelbėti. Nors stabilizacinio fondo dydis, nėra toks, kokio norėtų LB, tačiau sutikime, geriau turėti mažą stabilizacijos fondą, nei jokio. Sužinoti, kurios unijos priklauso LCKU sistemai galima jau minėtoje periodinėje LB ataskaitoje.
• Informacija apie unijoms taikomas poveikio priemones. Unijoms, kurios vykdo veiklą pažeisdamos saugios ir atsakingos veiklos principus ar galiojančius teisės aktus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, siekiant sudrausminti tokių įstaigų vadovus, taiko įvairias poveikio priemones, kurios pagal savo mastą gali būti skirtingos – nuo neženklios baudos iki laikino veiklos apribojimo. Taikytų ir galiojančių poveikio priemonių mastas ir pobūdis gali nemažai pasakyti apie unijos veiklos principus ir perspektyvas. Informaciją apie LB Priežiūros ir valdybos sprendimus galima rasti čia.
• Aktyvus dalyvavimas unijos veikloje. Įstojus į kredito unijos narius atsiveria galimybės dalyvavimui unijos veikloje arba bent jau aktyviam veiklos stebėjimui. Betarpiškai bendraujant su unijos valdymo organais ir administracija gaunama vidinė informacija, kurią sujungus su prieš tai minėtais informaciniais šaltiniais susiformuos pakankama informacinė bazė, reikalinga pamatuotiems finansiniams sprendimams priimti.

Naudota literatūra ir šaltiniai