Jūros šventei skirtoje monetoje – gintaro gabalėlis

Liepos 21 d., centrinis bankas į apyvartą išleido kolekcinę 5 eurų sidabro monetą, skirtą Jūros šventei (iš serijos „Lietuvių tradicinės šventės“). Monetos centre – gintaro gabalėlis, Baltijos jūros simbolis. Kartu išleidžiama ir analogiško dizaino (išskyrus gintarą) 1,50 euro nominalo vario ir nikelio lydinio moneta, pusantrokas.

„Jūros šventė – viena didžiausių, ryškiausių ir seniausiai rengiamų švenčių Lietuvoje, šiemet vykstanti jau 61-ą kartą. Jūros šventei skirtos monetos ne tik įamžina ir įprasmina šią šventę, bet ir išreiškia mūsų pagarbą jūrai ir jūrininkams, taip pat Lietuvai kaip jūrinei valstybei“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, Jūros šventei skirtoje sidabro monetoje pirmąkart Lietuvos banko monetų leidybos istorijoje panaudotas gintaras. „Įdomu paminėti, kad būtent gintaras mūsų protėvių buvo naudojamas kaip mainų priemonė ir atliko pinigų funkciją, o šiandien gintaro ir pinigų keliai vėl susisieja“, – kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Per ilgus gyvavimo dešimtmečius šventė patyrė begales įvairiausių pokyčių ir laikui bėgant įgijo vis naujų spalvų, kūrėsi ir tebesikuria naujos tradicijos. Šventės rengėjai kasmet šiai vasaros fiestai suteikia vis kitokį prieskonį, tapo vis kitokį jos paveikslą, kviesdami susipažinti su dar vienu šventės veidu iš tūkstančių. Tačiau visada yra viską jungianti gija – pagarba jūrai ir jūros žmonėms“, – monetų elektroniniame lankstinuke rašo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Monetų averse – tarsi įspausti smėlyje ant jūros kranto Vyčio simbolis, Klaipėdos miesto herbas ir užrašas „Lietuva“, taip pat nominalas „5 €“, metai „2021“, Lietuvos monetų kalyklos logotipas. Monetos reverse – šventinę nuotaiką sukuriantys Jūros šventės ir Klaipėdos simboliai, tarsi sūkurys įtraukiantys į pramogų ir pojūčių jūrą. Sidabro monetos briaunoje – stilizuotos jūros bangos ir žuvėdros.

Naujųjų kolekcinių monetų aversą sukūrė Eglė Ratkutė ir Adelė Žemaitienė, reverso autorius – Rytas Jonas Belevičius.

Informacija: Lietuvos bankas