Rinkoje pastebimas mokėjimų kortelėmis ir kredito pervedimų augimas

Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka sparčiai auga – tam įtakos turi naujos, patogesnės mokėjimo paslaugos, inovacijos, kurias taiko ir rinkos senbuviai bankai, ir rinkos naujokės FinTech įmonės. 

How is this medicine (E-Z-HD) best taken? Of the 939 patients treated with Alimta plus cisplatin induction, 539 patients were randomised to maintenance treatment with Alimta or placebo. Coadministration with another strong CYP3A4 inducer decreased ribociclib exposure in healthy subjects by 89% https://sayadlia24.com/. In an EAE model, effector T cells were efficiently depleted by ATG, but not only were Tregs not depleted, but antigen-specific Foxp3+ T cells were expanded ( Chung et al.

„Atsiskaitymų prekybos vietose rinkoje dominuoja kortelės, tačiau joms lygiaverte alternatyva ateityje gali tapti momentiniai mokėjimai. Tam dar reikia papildomų techninių sprendimų, pagrįstų vienodais standartais. Jų atsiradimas neįmanomas be glaudesnio rinkos dalyvių bendradarbiavimo“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

2018 m. mokėjimo kortelių naudojimas padidėjo 19,5, kredito pervedimų – 9,2 proc., skelbiama naujoje Lietuvos banko parengtoje Mokėjimų rinkos apžvalgoje. Mokėjimai kortelėmis užima vis didesnę Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinkos dalį – 2018 m. jie sudarė 58 proc. visų mokėjimų. Naudojantis mokėjimo kortelėmis didesnė dalis lėšų (58 %) vis dar pasiimama grynaisiais pinigais, o ne išleidžiama atsiskaitymams (42 %). 

Iš viso 2018 m. naudojantis Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis atlikta 567,8 mln. įmonių ir gyventojų mokėjimo operacijų – 14 proc. daugiau nei 2017 m. Elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, tenkantis vienam mūsų šalies gyventojui, 2018 m. sudarė 203 (2017 m. – 176), euro zonos vidurkis – 266 operacijos.

„Nors vis dažniau mokame kortele, pervedame pinigus internetu ar mobiliuoju telefonu, tačiau pokytis vis tiek yra per lėtas, kad pasiektume euro zonos šalių vidurkį. Siekiant mokėjimų rinkos plėtros spartesnės pažangos, būtina didinti skaitmeninį ir finansinį visuomenės raštingumą, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Tam investuoti šioje srityje turėtų ir valstybė su savo ištekliais, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, ir verslas“, – sako Marius Jurgilas.

Jo nuomone, pasitikėjimą el. mokėjimo priemonėmis padidins pradedami taikyti didesni saugumo reikalavimai prisijungiant prie internetinės bankininkystės ir inicijuojant el. mokėjimus. Kurti inovatyvias paslaugas gyventojams ir įmonėms skatina iniciatyvos, vadinamos atvirąja bankininkyste. Ji sudaro galimybes saugiai ir su savininko sutikimu prisijungti prie mokėjimo sąskaitų, atidarytų pas kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.

Šaltinis: Lietuvos bankas