Kredito unijos finansuoja drąsiausias Lietuvos ūkininkų idėjas

2019 10 02 Naujienos 2019 10 02

Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams griežtinant ūkininkų kreditavimo sąlygas, svarbiausiu finansiniu partneriu išlieka kredito unijos. Pasak pasirinkusių dirbti su kredito unijomis ūkininkų, pastarosios kur kas geriau supranta ūkininkų poreikius, be to – jau turi galimybių finansuoti gerokai didesnius projektus.

Ūkininkų kreditavimas auga

Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU)  priklausančios 48 kredito unijos antrąjį šių metų ketvirtį išdavė daugiau nei dvigubai daugiau paskolų Lietuvos ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Jei pirmąjį 2019 m. ketvirtį išduotos 208, 5,92 mln. eurų vertės naujos paskolos žemės ūkio veiklai finansuoti, tai balandžio-birželio mėnesiais pasirašyta 475, 10,14 mln. eurų vertės sutartys. Dažniausiai kredito unijose ūkininkai skolinasi ūkio pastatams bei įrangai atnaujinti (40% paskolų), žemės ūkio paskirties žemei įsigyti (23%), apyvartinėms lėšoms (12%) bei transporto priemonėms (11%), 5-6 metų laikotarpiui. Iš viso LCKU priklausančios kredito unijos šiuo metu yra išdavusios  daugiau nei 300 mln. eurų vertės paskolų.

Pasak LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, augimo priežasčių daug: išaugusios kredito unijų paskolų teikimo galimybės, bendradarbiavimas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio  konsultavimo tarnyba, ūkininkams palanki kainodara, su ūkininko veiklos ciklu suderinti paskolų terminai, komercinių bankų fizinių aptarnavimo padalinių mažinimas ir paslaugų prieinamumo ribojimas.

„Finansų sektorius Lietuvoje išgyvena tam tikrą transformaciją: didesnieji rinkos žaidėjai specializuojasi ir grynina savo produktus, o tam tikruose segmentuose jų vietą užima kiti žaidėjai. Jau ne pirmąkart pastaraisiais metais matome situaciją, kai vietoje duris užvėrusio banko skyriaus, tose pačiose patalpose kuriasi tame pačiame mieste veikianti kredito unija. Unijose darbo randa ir dalis buvusių banko skyriaus darbuotojų. Koncentruodamiesi į tai, ką darome geriausiai, laimime visi, o svarbiausia – galime geriau aptarnauti savo klientus. Ūkininkai ir mažesniųjų miestų žmonės kur kas labiau vertina gyvą kontaktą bei konsultaciją, nei pokalbį telefonu. Visada esame arčiau savo klientų ir tai yra svarbiausias mūsų pranašumas“, – sako M. Vijūnas.

48 kredito unijos – plačiausias finansinių paslaugų tinklas Lietuvoje

LCKU priklausančios 48 kredito unijos formaliai yra savarankiškos, kooperatinės finansų institucijos, veikiančios visoje Lietuvoje. Pagal kreditų unijos veiklą reglamentuojantį įstatymą, unijų nariais gali tapti tik to paties arba kaimyninio rajono gyventojai, todėl, kad ir kur bebūtų įsikūrusi unija – ji visuomet bus arčiausiai savo narių. Tiesa, unijos privalo priklausyti jų veiklos kokybę prižiūrinčiai ir kai kurias paslaugas savo nariams teikiančiai centrinei kredito unijai. Toks unijų tinklo organizavimas užtikrina unijų veiklos tęstinumą, pagalbą ir paramą, su vienokiais ar kitokiais sunkumais susidūrusiai unijai.

LCKU  pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 267 tūkst. eurų grynojo pelno. Pelningai dirbo ir didžioji dalis LCKU priklausančių kredito unijų- beveik penktadalis jų uždirbo pelną, viršijusį 50 tūkst. eurų, o agreguotas LCKU priklausančių kredito unijų pelnas už pusmetį siekė 782 tūkst. eurų.

Per 12 praėjusių mėnesių LCKU grupė nuo 371 iki 427 mln. eurų padidino savo valdomą turtą, su atsarga vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 39,82% (normatyvas – 18,53%),  LCKU grupės analogiškas rodiklis – 16,29% (normatyvas – 11,5%). Reikalaujamą 100% padengimo likvidžiuoju turtu normatyvą LCKU grupė vykdė net 485,60%. „Per dvylikos mėnesių laikotarpį iki 2019 m. birželio 30 d. net 45 iš 48 LCKU priklausančių kredito unijų padidino savo paskolų portfelius. Augančios kredito unijų skolinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei Lietuvos gyventojams apimtys ir pajamos iš pagrindinės veiklos puikiai atspindi gerėjančią unijų veiklos kokybę ir kryptingą savo tikslų siekimą“, – sakė M. Vijūnas.

Šaltinis: Verslo žinios

Patiko thumb_up_alt Nepatiko thumb_down_alt

Susiję straipsniai

Susiję straipsniai keyboard_arrow_right

keyboard_arrow_left
keyboard_arrow_right