Atviras kreditų fondas (AKF3) akivaizdi nauda verslui

Kaip žinia, šiuolaikinė išsivysčiusi visuomenė ir skirstosi į dvi grupes – ieškančius samdytis, t.y. dirbti pagal darbdavio nustatytas tvarkas bei taisykles, ir asmenis, kurie patys tas taisykles kuria bei sudaro sąlygas tiek patiems susikurti geresnes gyvenimo sąlygas, tiek sukurti darbo vietas, tuo pačiu užtikrinant samdomiems darbuotojams tinkamą pragyvenimo šaltinį. Asmenų, dirbančių savarankiškai, yra žymiai mažiau. Ir jų sėkmė didžia dalimi yra nulemiama gebėjimais viską paskaičiuoti, įvertinti ir suvaldyti galimus nesklandumus.  

Reikia manyti, kad atėjo laikas, kai jau mažesnė visuomenės dalis į verslininkus žiūri tik kaip į asmeninės naudos ieškotojus. Kitaip ir negali būti. Padorus verslininkas visada, pirmiausia, žiūri į savo darbuotojus į kaip savo būsimos naudos nešėjus ir stengiasi dalintis su jais savo pelnu. 

Kiek gi galima dalinti? 

Paramai kurtis verslui Lietuvoje skiriamos milijardinės sumos jau kelis dešimtmečius. Daugumoje tai „grantai“ (dotacijos, subsidijos, dovanojimai ir kt.). „Na, nepavyko, ką darysi. Svarbu, kad pabandė“.  

O ar kas paskaičiavo, kokia tų išleistų pinigų grąža? ES struktūriniai fondai šiuo metu skiriami, pagrinde naujų produktų kūrimui, naujausių mokslo pasiekimų panaudojimui, šiuolaikiškų technologijų diegimui, atsinaujinančių energetinių šaltinių plėtojimui. O ne „pravalgymui“. Verslui reikalingi pinigai. Tad, jei jų neturi, vienintelė galimybė plėtoti savo verslą yra skolintis. Savaime suprantama – „protingai“, „geromis sąlygomis“. 

Verslas ir rizika 

Pasaulinė praktika rodo, kad didžiausia sėkmė versle yra tada, kai žmogus ne tik tiki savo pasirinkimu, bet ir prisiima rizikas. O ne tik žiūri, iš kur čia ką gauti. Vakarų šalyse jau seniai žinoma, kad „nemokamas sūris yra tik pelėkautuose“. Tad nori nenori, jei reikia plėtoti verslą, vienintelis seniai patikrintas būdas yra skolintis. Tuo labiau, kad ši finansavimo rūšis irgi yra „atsinaujinanti“. Pinigai grįžtas su uždirbtomis palūkanomis ir jais naudojasi kiti verslai. 

Tad pristatome Lietuvoje jau ne vienerius metus veikiantį verslo finansavimo mechanizmą – Atvirą kreditavimo fondą (AKF3): 

AKF3 – tai fondas, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms ir verslininkams, gauti finansavimą iš kredito įstaigų, jų vykdomiems projektams įgyvendinti, žemesnėmis nei rinkos kainomis. Taip pat jis yra skirtas skatinti verslo plėtojimą ir investicijas, suteikiant lėšų finansų rinkos dalyviams. Šia lengvatine paskola gali pasinaudoti visų dydžių įmonės. Priemone siekiama padėti ne tik besikuriančioms, bet ir toms įmonėms ir verslininkams, kurie planuoja stiprinti ir plėsti jau vykdomą veiklą. Fondo dydis – net 85,1 mln Eur. Priemonę administruoja INVEGA. Maksimalios paskolos palūkanos: 3 mėn. EURIBOR + iki 3 % marža. Kol kas panaudota tik 10,7 mln. Eur. Dar liko daugiau nei 74 mln. Eur.  

Paskolos teikiamos ne ilgesniam nei 10 m. laikotarpiui, o dėl jų įmonės ir verslininkai turėtų kreiptis į finansų tarpininkus (FT), su kuriais yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. FT sąvoka apima visas finansines institucijas, teikiančias finansines paslaugas. Bene lanksčiausios šia prasme yra kredito unijos, kurių tinklas šalyje gana tolygiai išsidėstęs. Paskola turi būti skirta paskolos gavėjų investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas skirtas naujai veiklai paskolos gavėjų veiklai pradėti arba esamos veiklos palaikymui, stiprinimui ar plėtrai. 

Kreditavimo rūšys: 

Kreditas investicijoms – iki 120 mėn. 

Lizingas/grįžtamasis lizingas iki 84 mėn. 

Kredito linija ir paskola apyvartiniam kapitalui – iki 36 mėn. laikotarpiui. 

Sąlygos  gauti paskolą. 

Stengiamasi, kad parama pasiektų visus norinčius, o neatitektų ir taip finansavimo nestokojantiems ar jau gavusiems paramos iš kitų šaltinių. Tam egzistuoja ES sąvoka de minimis. Ši sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija. Turime suprasti, kad lengvatinis kreditas irgi parama, kuriai skiriami resursai. Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui (maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui arba kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme. Jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu) per trejų pastarųjų metų (36 mėn.) laikotarpį. Pasikeitus de minimis pagalbos reglamentavimui, verslo poreikiams, nuo šiol šalies įmonės ir verslininkai galės pasinaudoti padidinta de minimis pagalbos suma – ji padidėjo iki 300 tūkst. Eur (anksčiau buvo 200 tūkst. Eur).  

Investicijoms skirtomis paskolomis laikomos tokios paskolos, kai paskolos dalis, skirta investicijoms finansuoti, sudaro ne mažiau kaip 51 proc. visos paskolos sumos, o likusi paskolos dalis gali būti skirta apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti.  

Paskolos dydis vienam paskolos gavėjui nėra ribojamas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi priemonės AKF3 lėšų skyrimo reikalavimų. Taip pat neribojamas ir paskolų skaičius vienam paskolos gavėjui.  

Savaime suprantama, kad paskolos lėšų negalima panaudoti turimų paskolų refinansavimui.