Saugus paslaugų naudojimas

Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami bandymai apgauti gyventojus ir išvilioti jų pinigus. Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip pasinaudoti žmonių patiklumu, neatsargumu ar skuba.

Į gyventojų sąskaitas pradėjus plūsti lėšoms iš II pensijų pakopos, sukčių aktyvumas dar labiau išaugo – jie tapo išradingesni ir agresyvesni nei bet kada anksčiau.

Vien praėjusiais metais sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti beveik 60 mln. eurų*.

Todėl dalijamės dažniausiai pasitaikančiomis sukčiavimo schemomis ir paprastais patarimais, kaip jų išvengti.

Dažniausi sukčių naudojami būdai

Prašymas išsigryninti lėšas

Pastaruoju metu plinta atvejai, kai sukčiai, prisistatę banko, kredito unijos, investicinių fondų atstovais ar policijos pareigūnais, bando įtikinti gyventojus, kad jų pinigai sąskaitose yra „pavojuje“, „nesaugūs“ ar net „neteisėti“.

Tuomet žmonėms siūloma skubiai išsigryninti lėšas ir perduoti jas „saugojimui“ arba „patikrinimui“. Pinigų paėmimui gali būti atsiųstas kurjeris arba susitariama dėl susitikimo.

Svarbu žinoti – jokios finansų ar kitos institucijos niekada neprašo klientų išsigryninti pinigų ir perduoti jų tretiesiems asmenims. Tokie prašymai yra aiškus sukčiavimo požymis. Patikėję tokia schema, žmonės rizikuoja prarasti savo santaupas.

Netikri skambučiai telefonu

Sukčiai dažnai skambina telefonu, neretai rusų kalba, ir prisistato investicijų specialistais ar finansų konsultantais. Jie ragina „skubiai investuoti“ bei žada neįprastai didelę grąžą.

Dažniausiai tokie pasiūlymai tėra būdas išvilioti pinigus arba asmens duomenis.

Netikri SMS pranešimai ir el. laiškai

Gyventojams siunčiamos žinutės su nuorodomis į suklastotas svetaines arba kenkėjiškas programas. Paspaudus tokią nuorodą galima netekti elektroninės bankininkystės prisijungimų ar kitos jautrios informacijos.

Todėl visuomet svarbu atidžiai įvertinti siuntėją ir nespausti įtartinų nuorodų.

Netikros siuntos su išperkamuoju mokesčiu

Kai kuriems gyventojams pristatomos siuntos, už kurias prašoma sumokėti pristatymo metu. Tačiau atidarius paaiškėja, kad viduje yra beverčiai daiktai.

Sukčiai tikisi, kad gavėjas, manydamas jog tai jo užsakymas, sumokės reikalaujamą mokestį.

Kaip apsisaugoti?

✔︎ Neskubėkite priimti sprendimų, jei kas nors ragina veikti „čia ir dabar“.
✔︎ Nespauskite neaiškių nuorodų SMS žinutėse ar el. laiškuose.
✔︎ Neatskleiskite savo asmens duomenų – slaptažodžių, PIN kodų, mokėjimo kortelių ar elektroninės bankininkystės prisijungimų.
✔︎ Prieš apmokėdami siuntą įsitikinkite, kad ją tikrai užsakėte patys.

Ką daryti įtarus sukčiavimą?

🚨 Jei įtariate, kad galėjote tapti sukčių taikiniu, kuo skubiau:

• susisiekite su savo kredito unija ar banku;
• kreipkitės į policiją.